pavožti

pavóžti, pavõžti, -ia (pàvožia), pàvožė 1. tr. R, MŽ, N, K, KŽ uždengti dangčiu, uždėti ant viršaus: Uždengti, apdengti, pavožti, apglobti Q70. Ten lesalo yr pavožtà, patrupink Rdn. Rudas visas [vyras], kap voverė kad būtų an galvos pavožtà Rdm. 2. tr. NdŽ, DŽ¹, LMD(Žg), Sd, Vž, Kv, Lp, Sdb, Dbk, Trgn, Vdn, Švnč pakišti po apačia, uždengti pakišant: Pieną pavóžk po kubilu, kad katės neišlaktum J. Pavóždavo vaiką po kubilo Sk. Vištą pavóžiau po bačkos Lkv. Pavóžk po sietu vištą, matos, nori dėt kiaušinį Ut. Ar pavožei vištą, ba kitap ji vis tiek kiaušinio nesudės Dg. Reikia tą perekšlę vištą pavóžt po kubilu Pc. Višta buvo pavóžta po kašele, ištraukė lapė Klt. Kitą kokią lakstančią [vištą] pàvožiau, kas te žino, kaip te jy, sutrins [kiaušinius], ir gatava Slm. Kad pavasarį varnos viščiukų neišnešiotų, leidžiant pirmą kartą laukan, reikia pavožt po kraite ir parūkyt varnos plunksna, tuomet nelies nei vieno (priet.) LTR(Kp). Jeigu žąsis lieja kiaušinius, tai reikia ją pavožti po duonkubiliu, tai daugiau ji kiaušinių nebelies LTR(Šd). Ir pavogei skauradėlę…, ir pavóžei po kepurėle JV766. Kur aš tave, diedulia, paguldysiu? – Po suolu ir pavošiu po niekočia LTR(Rod). Ta žmona sakė, kad reik žvakę pavožt po kubilu ir užgesyt žiburį (ps.) LTR(Ldvn). Po lėkšte pavóždavo raktą, rūtų šakelę, vainikėlį, žiedą ir molio šmotelį, ir traukia nemačiom Svn. Vasarą – kaip po katilu pavóžtas, karščio pakelti negalì Vkš. Nė vienas tieg neuždega žvakės, idant ją turėtų pavóžt po ketvirčiu DP553. ^ Vaiko po puodu nepavóši Dkš. Po kepure jo nepavóši JT445. | refl. tr., intr. DŽ¹, Srj: Lept rėčka, pasivóžė višta Gs. Daugiaus jis tą savo grabnyčių žvakę dieną užsidegęs, pasivožęs po puodu ir laukiąs nakties Sln. Tu jau paimk, po puodu pasvóžk žvakę ir staigiai atvožk – pamatysi aitvarą Sld. Sėdu kaip po puodu pasivóžusi, negirdu Krš. Pastebėjęs, kad dingsta grūdai, šienas, kad kažkas kulia avižas, žmogus pasivožia grabnyčinę žvakę po puodu rš. ^ Po puodu pasivóžęs pačios nerasi NdŽ, Mrj, Škn. Nuo giltinės po puodu nepasivoši LTR(Lbv). Kad užeina [liga], po puodu pasivõžk – atras Slm. Vis tiek mirsi, po puodu nepasivóši Šln. Nors po puodu pasivožk, visur perkūnas pasieks LTR(Km). Reik padirbti, po stiklu pasivóžęs nebūsi Rdn. 3. tr. K, NdŽ atversti, padėti dugnu į viršų: Puodas pavóžtas, kad nepridulkėtų Ėr. Pavalgė, pàvožė [dubenėlį] ir nemazgoj[o] Pv. Puodus išsiplauni, an to paties pripečio pavóžei, kad tę nei musia ineis, nei niekas Srj. Katris atverstas, katris pàvožtas [puodas] Lp. Nuometą seniau nuotakai dėdavo pasodinę ant pavožto duonkubilio, tai tam, kad iš jos būtų gera šeiminykė LTR(Šil). Mėnuo smego į mišką. Eglės viršūnė jį skėlė pusiau, ir jis atrodė kaip žibintas, pavožtas ant tvoros statinio M.Katil. Ant stalo pavožk tuščią sklenyčią, suduosi su (monų) lazdele ir atrasi sklenyčioje, ko norėsi – alaus ar arielkos A1884,215. Jeronimas, pavožęs kortas ant stalo, pirštais bado Žem. | refl. tr.: Viedrą pasivõžę žiūrim, nepasiekiam pažiūrėt pro langą On. Vaikas pasivóžė kėdę, t. y. aukštynaiką padėjo J. Dailidienė susimazgojo puodynes ir pasivóžė ant štakietų Skr. 4. tr. pasmaukti, pamauti (kepurę): Mickutis, pavožęs ant šono sudėvėtą kepurę, staiga išsipagiriojo rš. 5. tr. NdŽ prk. šiurkščiai, nemandagiai pasakyti. 6. intr. NdŽ greitai nueiti: Visi vėl pavóžė prie jaučio ir vedės an lauko Jrk129. Tei pasakęs ir pavóžė Jrk140. \ vožti; antvožti; apvožti; atvožti; įvožti; išvožti; nuvožti; pavožti; parvožti; pervožti; pravožti; privožti; suvožti; užvožti